Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokytojos Vlados Nekrašienės mintys ir darbai pražydo alyvų žiedais...


Palyginti neseniai  mūsų mokyklos kieme atsirado alyvų skverelis – prieš 57-erius metus anapilin iškeliavusios biologijos mokytojos Vlados Nekrašienės mintys ir darbai pražydo alyvų žiedais...
Renkant medžiagą apie buvusius mokytojus mokyklos muziejui, tuometinės  1-os vidurinės mokyklos 31-osios laidos abiturientas Stasys Navickas, buvęs biologijos mokytojos Vlados Nekrašienės  auklėtinis, pasakodamas apie klasės draugus ir mokytojus, lyg tarp kitko paminėjo, kad biologijos mokytojos darželyje auga ypatinga alyvų veislė, pavasarį apsipilanti stambiomis, puošniomis žiedų kekėmis. Stasys Navickas  su nuoskauda pasakojo, kad mūsų gimtajame mieste sužydėjo daugybė japoniškų sakurų, o nuostabiai gražios, mokytojos išpuoselėtos alyvos baigia sunykti... reikėtų jas persodinti, paskleisti mieste.
Tai buvo naujos savanorystės idėjos pradžia. Dabartinė biologijos mokytoja Ina Mlečkienė subūrė 5-ų klasių mokinius. Darbas užvirė, rezultate – Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos kieme atsirado  alyvų skveras, kuris, 2019 metais, mokyklai švenčiant 100-to metų jubiliejų, jau turėtų gerokai paaugti.

Biologijos mokytoja Vlada Nekrašienė, gimė 1919 metais, Rusijoje. Vinco ir Anelės Matkėnų šeima, kurioje augo 10 vaikų, suprato, kad svetimoje žemėje, bus labai sunku išauklėti vaikus lietuviška dvasia. Tėvai labai džiaugėsi  Lietuvai atgavus  Nepriklausomybę – taip trijų metukų mažoji Vlada atsidūrė gimtojoje Lietuvos žemėje. Mažosios gamtininkės vaikystė prabėgo gražiose Daugeliškio valsčiaus apylinkėse, mokslai Švenčionių lietuvių ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijose,  studijos Vilniaus pedagoginiame  institute ir nuo 1950 metų – darbas Alytaus 1-os vidurinės mokyklos biologijos mokytoja. Vlada Nekrašienė buvo gamtininkė iš prigimties, o jos kabinetas buvo mažytė gamtos oazė. Gamtos pasaulis buvo visas jos gyvenimas. Rašytoja Elvyra Biliūtė Aleknavičienė knygoje „Amžinybės sparnai“  aprašo tokį  įvykį:
 „Štai mokytojai susėdę ramiai šnekučiuojasi ir laukia posėdžio. Prieš pat jį įžengia į kabinetą Vlada Nekrašienė ir ramiai atsisėda į pirmą suolą. Kolegės neramiai susižvalgo tarsi žado netekusios – Vlada ant rankos buvo apsivyniojusi žaltį. Kaip tik tą akimirką žaltys švystelėjo per stalą, į šalis pabiro popieriai, o jis išsiriesdamas gražiomis kilpomis, kyščiodamas savo dvišakį liežuvėlį, nuvinguriavo į kabineto pasienį. Visos spiegė, rėkė, bailesnės ant stalų užsiropštė, o žaltys, matyt nepatenkintas tokiu triukšmu, jau šliaužė galvelę pakėlęs į kitą pusę. Mokytoja, pamačiusi tokį nepasitenkinimą ir pajutusi, kad sukėlė didžiulį sąmyšį, greitai pastvėrė žalčioką ir, kaltai visus apžvelgusi, tarsi atsiprašydama išskubėjo pro duris.
Mokytojai Vladai Nekrašienei  ir žaltys, ir vabalas, ir medis,  ir gėlė – visa gamta buvo dievo kūrinys, ir ji nesuvokė, kaip galima ko nors nemylėti, neapkęsti“.
Fanatišką meilę gamtai mokytoja mokėjo įskiepyti ir savo ugdytiniams: A. Lekavičius ir S. Rančelis tapo žinomais mokslininkais, biologijos mokslo daktarais!

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos muziejaus vedėjas,
istorijos mokytojas metodininkas Eugenijus Guntulionis

2017 m. birželio 19 d.

Komentarai