Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokytojos Vlados Nekrašienės mintys ir darbai pražydo alyvų žiedais...
Palyginti neseniai mūsų mokyklos kieme atsirado alyvų skverelis –
prieš 57-erius metus anapilin iškeliavusios biologijos mokytojos Vlados
Nekrašienės mintys ir darbai pražydo alyvų žiedais...
Renkant medžiagą apie
buvusius mokytojus mokyklos muziejui, tuometinės 1-os vidurinės mokyklos 31-osios laidos abiturientas
Stasys Navickas, buvęs biologijos mokytojos Vlados Nekrašienės auklėtinis, pasakodamas apie klasės draugus ir
mokytojus, lyg tarp kitko paminėjo, kad biologijos mokytojos darželyje auga
ypatinga alyvų veislė, pavasarį apsipilanti stambiomis, puošniomis žiedų
kekėmis. Stasys Navickas su nuoskauda pasakojo,
kad mūsų gimtajame mieste sužydėjo daugybė japoniškų sakurų, o nuostabiai gražios,
mokytojos išpuoselėtos alyvos baigia sunykti... reikėtų jas persodinti,
paskleisti mieste.
Tai buvo naujos
savanorystės idėjos pradžia. Dabartinė biologijos mokytoja Ina Mlečkienė subūrė
5-ų klasių mokinius. Darbas užvirė, rezultate – Alytaus Dzūkijos pagrindinės
mokyklos kieme atsirado alyvų skveras,
kuris, 2019 metais, mokyklai švenčiant 100-to metų jubiliejų, jau turėtų
gerokai paaugti.
Biologijos mokytoja Vlada
Nekrašienė, gimė 1919 metais, Rusijoje. Vinco ir Anelės Matkėnų šeima, kurioje
augo 10 vaikų, suprato, kad svetimoje žemėje, bus labai sunku išauklėti vaikus
lietuviška dvasia. Tėvai labai džiaugėsi Lietuvai atgavus Nepriklausomybę – taip trijų metukų mažoji
Vlada atsidūrė gimtojoje Lietuvos žemėje. Mažosios gamtininkės vaikystė prabėgo
gražiose Daugeliškio valsčiaus apylinkėse, mokslai Švenčionių lietuvių ir Vilniaus
Vytauto Didžiojo gimnazijose, studijos
Vilniaus pedagoginiame institute ir nuo
1950 metų – darbas Alytaus 1-os vidurinės mokyklos biologijos mokytoja. Vlada
Nekrašienė buvo gamtininkė iš prigimties, o jos kabinetas buvo mažytė gamtos
oazė. Gamtos pasaulis buvo visas jos gyvenimas. Rašytoja Elvyra Biliūtė Aleknavičienė
knygoje „Amžinybės sparnai“ aprašo tokį įvykį:
„Štai mokytojai susėdę ramiai šnekučiuojasi ir
laukia posėdžio. Prieš pat jį įžengia į kabinetą Vlada Nekrašienė ir ramiai
atsisėda į pirmą suolą. Kolegės neramiai susižvalgo tarsi žado netekusios – Vlada
ant rankos buvo apsivyniojusi žaltį. Kaip tik tą akimirką žaltys švystelėjo per
stalą, į šalis pabiro popieriai, o jis išsiriesdamas gražiomis kilpomis,
kyščiodamas savo dvišakį liežuvėlį, nuvinguriavo į kabineto pasienį. Visos
spiegė, rėkė, bailesnės ant stalų užsiropštė, o žaltys, matyt nepatenkintas
tokiu triukšmu, jau šliaužė galvelę pakėlęs į kitą pusę. Mokytoja, pamačiusi
tokį nepasitenkinimą ir pajutusi, kad sukėlė didžiulį sąmyšį, greitai pastvėrė
žalčioką ir, kaltai visus apžvelgusi, tarsi atsiprašydama išskubėjo pro duris.
Mokytojai Vladai Nekrašienei
ir žaltys, ir vabalas, ir medis, ir gėlė – visa gamta buvo dievo kūrinys, ir ji
nesuvokė, kaip galima ko nors nemylėti, neapkęsti“.
Fanatišką meilę gamtai mokytoja
mokėjo įskiepyti ir savo ugdytiniams: A. Lekavičius ir S. Rančelis tapo
žinomais mokslininkais, biologijos mokslo daktarais!
Alytaus
Dzūkijos pagrindinės mokyklos muziejaus vedėjas,
istorijos
mokytojas metodininkas Eugenijus Guntulionis
2017
m. birželio 19 d.
Komentarai
Rašyti komentarą